Kaip ir kiekvienais metais, kalendorinis pavasaris į mūsų šalį atneša Kaziuko šventę, kuri siejama su šurmuliuojančiomis mugėmis. Visą praėjusią savaitę mūsų darželio grupėse vyko kūrybinės dirbtuvės, vaikai gamino įvairius darbelius: iš molio lipdė pakabukus, sages, vėrė karolius, apyrankes, iš sagų gamino plaukams gumeles. Sunku ir išvardinti kiek dar visokių darbelių pagaminta!
Kovo 5 dieną pavasario vėjai su savimi į mūsų įstaigą taip pat atnešė Kaziuko mugę. Nuo ankstyvo ryto vyko malonus šurmulys, buvo ruoštasi Kaziuko mugei: buvo kabinami plakatai, reklamos, akį traukiantys užrašai, ant stalų kraunami vaikų darbeliai. Bet kokia būtų Kaziuko mugė be Kaziuko ir Kazytės? Jie susirinkusiuosius kvietė pasilinksminti. Vaikai šoko lietuvių liaudies ratelius, su švilpynėmis mėgdžiojo paukštelius, klausėsi liaudies drožėjo Pauliaus Retkevičiaus pasakojimo apie sudėtingą drožėjo darbą. Vaikai mynė Kaziuko pateiktas mįsles, spėjo kokiam amatininkui įrankiai priklauso, kas pina, audžia, mezga. Prieš pradedant didįjį vaikučių apsipirkinėjimą, Kaziukas ir Kazytė visus vaikučius apdovanojo mugės skanumynais – riestainiais.
Šventės metu vaikai įsitikino, kad ne tik nėra lengva pagaminti tam tikrą daiktą, bet kad nepaprasta ir jį parduoti. Kaip sunku išsirinkti iš tokios gausios prekių pasiūlos norimus daiktus, suskaičiuoti saldainius (tokia perkamoji mūsų mugės valiuta). Vaikai pasisėmė daug gyvenimiškos patirties. Po mugės šurmulio grupėse dar laukė uždirbtų saldainių dalybos ir grožėjimasis pirkiniais.
Pirkėjai ir prekiautojai liko patenkinti, o darželyje dar ilgai sklandė šventiška nuotaika.
Auklėtojos Liongina Krasauskienė ir Zita Virkutytė
