Šv. Kalėdos yra tikra vaikų šventė. Daug paslapties, džiaugsmo, dovanų, dėmesio vienas kitam. Tai nuostabus laikas, skirtas geriems darbams, gražiam bendravimui.
Gruodžio pradžioje, prasidėjus Adventui, visi ruošėmės didžiajai šventei. Puošėme grupę, eglutę, langus. Vaikai gamino eglutės žaisliukus, panaudodami įvairias medžiagas, kūrė atvirutes savo artimiesiems. Tėveliai papuošė vaikų spinteles puokštėmis ar kalėdinėmis dekoracijomis, kad vaikai atėję į grupę pajaustų švenčių dvasią.
Kasdien ryto rato metu užsidegdavome žvakutę, dalindavomės įspūdžiais, mokėmės dainelių, žaidimų, eilėraščių, kalbėjome apie gražų bendravimą, gerus darbus, klausėmės kalėdinių pasakojimų, žiūrėjome animacinius filmukus.
Gruodžio 8 dieną salėje susirinkome į adventinį rytmetį „Uždekime gerumo ugnelę širdyse“. Nutiesėme kelius pas draugus, artimuosius ir kt., užsidegėme žvakutes, nupynėme advento vainiką. Žaidėme žaidimus, dainavome, spėjome mįsles, klausėmės Smiltės mamos skaitomos pasakos apie keturis angelus. Po rytmečio visi susėdome prie vaišių stalo, įžiebėme eglutę.
Gruodžio 19 diena buvo pati laukiamiausia diena, nes turėjo atvykti Kalėdų Senelis. Visi pasipuošę rinkomės į salę, kur mūsų laukė Snieguolė ir Paršiukas. Laukdami senelio visi žaidėme, dainavome, piešėme, mėtėmės sniego gniūžtėmis. Senelis atvyko su dovanų maišu. Pašokę visi kartu su tėveliais, padeklamavę eilėraštį, vaikai sulaukė taip laukiamų dovanų.
Laikotarpis iki Kalėdų prabėgo labai greitai. Vaikai tikėjo, kad Kalėdų Senelis juos aplankys dar ir namuose, nes tiki savo svajonėmis.
Auklėtojos G.Garbaliauskienė ir L.Krasauskienė
