Vasara daugeliui yra pats mėgstamiausias metų laikas. Kai oras yra geras ir nuotaika taip pat kur kas geresnė. Šiltos vasaros dienos, puikus oras nuteikia ugdytinius įvairiai veiklai ir žaidimams lauke ir čia jie mielai praleidžia beveik visą dieną.
Vasaros metu vaikai prižiūrėjo ir laistė darželio darže augančias daržoves. Ragavo, skanavo prisirpusius pomidorus, avietes, žemuoges, raudonuosius ir juoduosius serbentus, užaugusius svogūnų laiškus, rūgštynes, petražoles. Stebėjo ir aiškinosi, kokios daržovės dar turi užaugti.
Kaip smagu karštą vasaros dieną pažaisti su vandeniu. Ugdytiniai lankstė laivelius. Juos plukdė vandenyje. Tyrinėjo vandens, popieriaus ir saulės savybes, kaip vanduo ir saulė veikia popierių.
Pasinaudodami padidinimo stiklais vaikai ieškojo, stebėjo ir skaičiavo darželio žolynuose gyvenančius vabalus, šliužus.
Ugdytiniai rinko gamtinę medžiagą, skynė žolyno gėles ir iš jų dėliojo savo vardo pirmą raidę, darė ir puošė karūnas.
Vaikai lankstė lėktuvėlius ir išbandė jų skrydį: kuris skrenda toliau, kuris aukščiau.
Ugdytinai piešė, spalvino, skaitė knygas įvairiose lauko erdvėse.
Priešmokyklinio ugdymo mokytojos: Saulė Stancevičienė, Vitalija Guobienė
ikimokyklinio ugdymo mokytojos Zina Pranckienė ir Vilma Reklienė
1. Per logopedines pratybas su ugdytiniais naudojame ir STEAM veiklas. Ne tik mokomės įsiminti raidžių grafinį vaizdą, susieti jas su atitinkamais garsais, bet bandome jas konstruoti iš Lego. Konstruojant lyginame kokių ir kiek detalių reikia, kad sukonstruotume reikiamo aukščio raides, kurią raidę konstruojant panaudota daugiau (mažiau) detalių.
2. Iš paprastų šakelių, smulkių ir stambesnių sėklyčių, švelnių ir pūkuotų kačiukų kursti raideles taip pat labai smagu! Ypač džiugina, kad vaikai patys, radę ant stalo gamtinę medžiagą, nusprendžia kursti ir dėlioti raides!
3. Dar vienas, kiekvieną pavasarį džiuginantis, yra kantrybės bei smalsumo reikalaujantis stebėjimas bei mokymasis stebėti, analizuoti ir daryti išvadas – augalų sodinimas, sėjimas. Šįkart ugdytiniai bėrė kviečių ir avižų grūdus, stebėjo, per kiek dienų jie išdygs, kurie grūdai greičiau sudygs – paberti ant žemės, ar užberti žemėmis. Analizavo, kodėl tankiai suberti grūdai prasčiau dygo, nei rečiau pabertos sėklos. Stebėjo, kas nutinka, augalams, kai žemė išdžiūsta ir sprendė, kuo galima jiems padėti.
Šiemet bandėme atlikti eksperimentą, ir paminėdami Žemės dieną, nusprendėme, kad Žemei galime padėti tausodami gamtą ir užaugindami medelį. Tad nutarėme pabandyti iš sėklytės užauginti pušeles. Pribėrėme sėklyčių, kantriai laukėme kas bus. Iš 8 sėklyčių išdygo tik 2. Skaičiavome, kiek gi nesudygo. Patiko vaikų pamąstymai, kodėl tiek daug sėklyčių neišdygo. Vieni nusprendė, kad “sėklytės dar miega”, kiti, kad “joms šalta ir todėl nedygsta” kiti, kad tiesiog “taip jau yra” . Paklausus, o kas būtų, jei visos medžių sėklos kaskart sudygtų? Priešmokyklinio amžiaus vaikai išplėtė akis ir tarė “… oho, būtų šakės… visur, visur būtų medžiai… kur mes tada gyventume????…” “Medžiuose” atsakė vienas iš jų.
Stebėsime dabar toliau, kaip seksis augti vienišai pušelei, nes nuo tiesioginių saulės spindulių, silpnesnis daigelis ėmė vysti. Paklausus, ar saulės augalams gali būti per daug? Vaikai samprotavo įvairiai… Vieni teigė, kad saulės per daug nebūna, o kiti, kad saulė išdžiovina… Vaikams sunkiau buvo patikėti, kad saulės spinduliai gali nudeginti liaunus daigelius. Bet prisiminus, kaip vaikų atviros kūno vietos „nudega“ pavasarį nuo gausių saulės spindulių, tapo aišku, kad saulė gali kenkti ne tik žmonėms, bet ir augalams.
Vasario – kovo mėnesį, dalyvaujant Lietuvių kalbos savaitės renginiuose, įstaigos pedagogės kartu su ugdytiniais, kūrė ir įvairiomis priemonėmis dekoravo raides.
Taip buvo siekiama įsiminti grafinį raidės vaizdą, sieti jį su garsu. Raidės buvo įkomponuotos į spalvotas figūras. Vaikai ne tik įtvirtino spalvų ir formų pavadinimus, bet buvo lavinamas ir jų kūrybiškumas, estetinis suvokimas. Kūrybiniai vaikų ir pedagogų darbais papuoštos įstaigos koridorių sienos. Smagu, kai eidami koridoriumi, vaikai ieško savo kurtų raidelių, įvardina jas, džiaugiasi kartu su draugais. Taip skatinamos teigiamos emocijos, noras grožėtis ne tik savo, bet ir draugų darbeliais.
Kviečiame ir Jus pasigrožėti nuostabiomis raidelėmis.
Parodą organizavo :ikimokyklinio ugdymo mokytojos Leta Numsėdienė ir Giedrė Garbaliauskienė bei logopedė ir specialioji pedagogė Laura Ivanovienė
Lapkričio 16 dieną minima Tolerancijos diena. Šią dieną su „Saulučių” grupės vaikais aptarėme knygutę „Mes visi esame skirtingi“, diskutavome apie draugystę, pagalbą draugui ar suaugusiam. Žiūrėjome animacinį filmuką „Bjaurusis ančiukas ir jį aptarėme.
Šių metų Tolerancijos dienos simbolis – Tolerancijos miestas. Kūrėme miestą apie kurį svajojame, kuriame norėtume gyventi. Kiekvienas vaikas gamino savo namelį, panaudodamas antrines žaliavas – dėžes. Į šią veiklą įsijungė ir tėveliai. Su tėveliais namelius pagamino Emilijus, Nedas, Arijus, Adas. Kiti vaikučiai namelius gamino grupėje. Vaikų sukurtas miestas įkurtas grupėje.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Giedrė Garbaliauskienė
„Boružėlių” grupės vaikų Tolerancijos miestas įsikūrė prie judrios gatvės. Džiaugdamiesi, sukurtu svajonių miestu su vaikais aptarėme, kuo namai panašūs ir kuo skiriasi. Įtvirtinome naujas sąvokas aukštas, aukštesnis, aukščiausias, žemas, žemesnis, žemiausias, dėliojome pagal spalvas, skaičiavome, kiek mūsų svajonių mieste namų.
Smagu, kad šioje veikloje dalyvavo ir ugdytinių tėveliai, kurie pasirūpino „statybinėmis” medžiagomis, kūrybinėmis idėjomis, išradingumu. Dėkojame Jums už bendrystę pilietinėje iniciatyvoje.
Ikimokyklinio ugdymo mokytojos Leta Numsėdienė ir Rima Juškuvienė
,,Pelėdžiukų“ priešmokyklinio ugdymo grupėje paminėjome Tolerancijos dieną. Kartu su vaikais aptarėme tolerancijos reikšmę kiekvieno žmogaus gyvenime. Iš savo svajonių sukūrėme patį gražiausią miestą!
Pirmiausia kiekvienas ugdytinis geliniais rašikliais piešė ir smulkiais ornamentais margino savo namą, o paskui grupelėmis bendradarbiaudami iš nuspalvintų namų ,,pastatė“ miestą.
„ Tai mūsų svajonė!“- džiaugėsi vaikai, sukūrę savo Tolerancijos miestą.
Priešmokyklinio ugdymo mokytojos Vitalija Guobienė ir Lauryna Danusevičienė
Saulučių ir Drugelių grupės ugdytiniai su džiaugsmu pasitiko Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – Valstybės dieną, kuri primena didingą Lietuvos praeitį. Pasikalbėję su vaikais apie šią dieną, jos reikšmę, ėjome į lauką kurti karūnų. Matavome, kirpome, aplikavome iš lauke surinktų įvairių gėlių ir žolių. Vaikai džiaugėsi sukurtomis savo karūnomis.
Pavasarį buvo vykdytas STEAM projektas su „Boružiukų“ grupės vaikais, ir vaikais, lankančiais logopedines pratybas.
Boružiųkų grupės vaikaus aplankė Kojinė Šimtakojė ir Kojinė Šimtadryžė, ir pakvietė vaikus iš atsineštų kojinaičių pasigaminti savo šimtakojukus. Vaikai lygino savo atsineštų kojinių ilgį, storį, aptarinėjo jų raštus ir spalvas. Užmovę kojinaites ant rankos, sveikinosi su draugais, galvojo savo šimtakojukams vardus. Smagu buvo stebėti, kaip vaikai aktyviai ėmė kalbėti ir bendrauti tarpusavyje!
Vėliau vaikai gaminosi šimtakojus iš kojinių, sintepono ir šenilo vielučių. Pasigaminę lygino ir aptarė kodėl vienų kirminiukai gavosi kietesni, o kitų minkštesni, skaičiavo kiek porų kojų jie turi, kurio ilgiausias, ir kas daugiausiai sunaudojo vielučių ir sintepono.
Su savo šimtakojais vaikai kūrė įvairius siužetinius pasakojimus, dialogus.
Sudėliojo juos nuo mažiausio iki didžiausio, lavino skaičiavimo įgūdžius suskaičiuodami visus kirminukus. Parinkdami atitinkamą skaitmenį.
Lauke vaikai kartu su šimtakojais ieškojo pavasario ženklų, stebėjo supančią aplinką, ieškojo šimtakojų draugų vabaliukų ir aplankė jų viešbutį.
Vaikai tapo fotografais ir užfiksavo daug gražių šimtakojų nuotraukų gamtoje, sugalvojo nuotraukoms kirminukus apibūdinančiais vardais: Akmeninis, Žaliasis, Geltonasis Pienių, Žydrasis, Baltasis Sniegas, Obuolinis (obels žiedų), Rožinis, Margaspalvis traukinys ir pan.
Raidžių pažinimas ikimokykliniame amžiuje prasideda manipuliavimu savo vardo raidėmis. Logpedinių pratybų metu vaikai atliko vardų tyrimą, randant trumpiausius ir ilgiausius vardus, sukuriant kirminukus iš raidžių konstruktorių. Jie skaičiavo savo vardo raides, ir vėrė atitinkamų skaičius ant virvutės. Tikslas buvo ne tik suverti eilės tvarka skaičius, bet ir lavinti regimuosius erdvės suvokimus, buvo kreipiamas dėmesys, kad skaičiai būtų sudėlioti taisyklingai, o ne apsivertę veidrodiškai. Į klausimą „Kodėl kirminukai ne vienodo ilgio?“ – išvadas vaikai padarė patys vaikai.
Taip pat vaikai vėrė ir kukurūzų vėrinukus ant medinių iešmelių, skaičiavo kiek kukurūzų telpa ant ilgesnio ir ant trumpesnio pagaliuko. Po to juos puošė skaičiais, taškeliais, kūrė įvairius raštus. Kadangi kukurūzai minkšti ir jie lengvai bliūkšta, vaikai padarė išvadą, kad juos reikia labai atsargiai verti ir nespausti.
Buvo ir kita užduotis – papuošti kirminukus lauke rastomis pievų gėlėmis. Vaikai juos puošė kiaulpienių žiedais, stebėjo kirminukų kojų ilgį, radę smulkius dobiliukus, puošė kirminukus jais. Lygino, kad dobiliukais puošti kirminėliai patys gražiausi, nes jų žiedeliai smulkesni, nei pienių, bet kojytės trumpos.
Vaikai dar ilgai džiaugėsi savo pasigamintais šimtakojukais, dažnai nešdavosi juos į lauką ir kartu su naujaisiais draugais tyrinėjo supančią aplinką. Tėvai džiaugėsi patirtomis vaikų emocijomis, nes kaskart grįžę iš darželio, pasakojo jiems patirtus įspūdžius. Tad įkvėpti vaikų įspūdžių ir idėjų, kartu su vaikais tėveliai kūrė nuostabias šimtakojų istorijas.
Projekto tikslas – prakalbinti vaikus, pasiektas!
Projektą organizavo ir vykdė logopedė metodininkė Laura Ivanovienė ir
ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Leta Numsėdienė
Pavasaris – tai gamtos pabudimo bei pavasarinių darbų metas. Grupėje su vaikais nutarėme įkurti žaliąją palangę. Siekėme susipažinti kaip atrodo skirtingos augalų sėklos; mokėmės sėti, prižiūrėti, auginti augalus; sužinoti kokių sąlygų reikia, kad augalas galėtų augti; susipažinti su augalo dalimis.
Kiekvienas ugdytinis pasirinko ką sodins ar sės. Vaikai bėrė žemę į vazonėlius ir sėjo įvairių prieskoninių žolelių sėklas, sodino ir merkė į vandenį svogūnus, pupas sėjo maišeliuose. Stebėdami, tyrinėdami jų dygimą ir augimą vaikai pastebėjo, kad augalai pasėti ir pasodinti vienu metu, sudygsta ir auga skirtingai, augdami linksta į šviesos pusę, nepalaistyti vysta. Labiausiai patiko stebėti ir matuoti daigelių aukščio skirtumus.
Ilgiausiai vaikai laukė kol išaugs svogūnai. Juos prižiūrėjo, laistė, stebėjo, kaip auga svogūnų žali laiškai, juos matavo su liniuote, o vėliau gaminosi sumuštinius ir ragavo. Užaugusias pupeles „šiltnamio“ sąlygomis ir svogūnus pasodinome lauke grupės lysvėje. Toliau stebėsime jų augimą.
Vaikai domisi augalais, jų augimo sąlygomis, noriai dalyvauja augalų priežiūros procese. Visa tai padeda ugdyti vaikų atsakomybę, pareigos jausmą, meilę gamtai.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Giedrė Garbaliauskienė
„ SODINOME, AUGINOME, STEBĖJOME, RAGAVOME…“
„Drugelių“ grupės vaikučiai norėjo būti „sodininkais“, tad grupėje ant palangės įrengėme „ sodinukų kampelį“. Patys vaikai į žemę bėrė daržovių sėklytes , sodino pupeles, svogūnėlius. Laistėme, stebėjome kaip dygsta daigeliai. Lyginome svogūną , pamerktą į vandenį ir pasodintą į žemę. Teko pastebėti vandenyje pūvantį svogūną. Vaikai pirmiausia pastebėjo – užuodė nemalonų kvapą, priėjus prie palangės. Iškėlę svogūną iš puoduko, kuriame buvo įpiltas vanduo, pamatėme pūvančias šaknis. Lyginome su kitų svogūnų šaknimis. Stebėjome pupelės augimą maišelyje. Drėgname maišelyje buvo galima pamatyti pupelės dygimo eigą- šaknys, stiebelis, kotelis, lapeliai. Taip pat lyginome su žemėje užauginta pupele. Kai užaugo vešlūs svogūnų laiškai, norėjome paragauti. Tad vieną rytmetį gaminome sumuštinius- patys pjaustė, duonelės riekelę tepė sviestuku ir barstė svogūnų laiškų. Buvo vaikams neįprasto skonio sumuštinis. Tačiau , kai pačių gamintas ir visiems kartu ragaujant, daugeliui patiko.
Patiko vaikams būti „sodininkais“ , nes kas rytą prieidavo prie palangės ir stebėdavo. Pamatę pasikeitimus, visada pasakydavo ir parodydavo.