„Saulučių“ grupės vaikai spalio 10-14 dienomis kalbėjo apie transporto priemones.
Dauguma vaikų išvardino transporto priemones, nurodydami ar jos skrenda, plaukia ar važiuoja.
Tačiau smagiausias patyrimas, kurį patys išmėgino – buriniai laiveliai plaukia. Aptarėme kokiais
būdais laivai gali judėti. Ugdytiniai diskutavo, klausė, ką reikia daryti, kad mūsų buriniai laiveliai
pajudėtų? Kodėl laivelis plaukia? O kas bus, jei vėjas pūs? Laivelius vaikai kūrė panaudodami
kempines, iešmelius, popierių. Vyresnieji vaikai patys išsikirpo trikampes bures, mažieji puošė jas
įvairiais ornamentais. Vaikai patyrė, kad sukurti laiveliai išsilaiko ant vandens, o pučiant orą
susidaro vėjas, kuris leidžia laiveliui judėti.
Panaudodami skalbinių segtukus ir pagaliukus vaikai kūrė lėktuvėlius. Vartydami
pažintines knygas domėjosi lėktuvais, jų konstrukcine sandara. Pasigamintais lėktuvais vaikai žaidė,
išbandė jų galimybes.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Giedrė Garbaliauskienė
Rudeniškai šilta spalio 21 diena ,,Pelėdžiukų” grupės ugdytiniams atnešė daug džiugių
emocijų ir gražių įspūdžių.
Visą savaitę kalbėdami apie miško paslaptis, vaikai savo įgytas žinias praktiškai pritaikė
žygio metu į Akmenės gamtos ir kultūros parką. Eidami į pušyną pakartojo saugaus elgesio
taisykles gatvėje, stebėjo ženklus, skaitė gatvių pavadinimus. Pirmiausia visi pastebėjo
rudenėjančią gamtą, jos spalvas. Eidami miško takeliu išgirdo genio stuksenimą, pamatė
apsamanojusį kelmą, nusilupusią medžio žievę, tuščią lizdą, vabaliuką, voratinklį ir daug įvairių
medžių…Vaikai su nekantrumu per padidinamąjį stiklą tyrinėjo kiekvieną pastebėtą grybą,
šliužą, kankorežį, šakelę ir netgi musmirę. Jie labai apsidžiaugė suradę ir valgomus grybus-
kazlėkus. Poilsio minutę po skanių priešpiečių gamtoje, mažieji žygeiviai atliko užduotėles-
popieriaus lape sužymėjo pastebėtus objektus miške. Po tyrinėjimo darbų, ugdytiniai turėjo laiko
palakstyti, pažaisti slėpynių ir pasisupti…Aišku, negalėjo likti nepastebėtos ir parko skulptūros.
Džiaugiamės, kad priešmokyklinukai pajautė ir pažino miško grožį ne tik iš paveikslėlių,
pasakojimų, bet ir tiesiogiai prisilietė prie gamtos, jos paslapčių.
Priešmokyklinio ugdymo mokytojos
Vitalija Guobienė ir
Lauryna Danusevičienė
Savaitės tema „Mano kūnas“
Veiklos metu, ugdytiniai pažino save, įgavo žinių apie savo kūno dalis. Lygino ir skaičiavo kūno
dalis, vartojo kiekį nusakančias sąvokas – po vieną, po du, mažai, daug. Tenkino norą žaisti,
improvizuoti. Patyrė teigiamas emocijas.
„Drugelių“ grupės ugdytiniai naujoje darželio edukacinėje erdvėje „Kūrybinėse „Makaronų” dirbtuvėlėse” parodė savo kūrybiškumą, galėdami improvizuoti su įvairiaspalvėmis juostelėmis, kurios prilimpa prie kieto bei grublėto pagrindo. Šiame žaidime ne tik ugdomas kūrybiškumas, tyrinėjimas, sakytinė kalba, spalvų pažinimas, bet ir lavinama smulkioji motorika.
Vasara daugeliui yra pats mėgstamiausias metų laikas. Kai oras yra geras ir nuotaika taip pat kur kas geresnė. Šiltos vasaros dienos, puikus oras nuteikia ugdytinius įvairiai veiklai ir žaidimams lauke ir čia jie mielai praleidžia beveik visą dieną.
Vasaros metu vaikai prižiūrėjo ir laistė darželio darže augančias daržoves. Ragavo, skanavo prisirpusius pomidorus, avietes, žemuoges, raudonuosius ir juoduosius serbentus, užaugusius svogūnų laiškus, rūgštynes, petražoles. Stebėjo ir aiškinosi, kokios daržovės dar turi užaugti.
Kaip smagu karštą vasaros dieną pažaisti su vandeniu. Ugdytiniai lankstė laivelius. Juos plukdė vandenyje. Tyrinėjo vandens, popieriaus ir saulės savybes, kaip vanduo ir saulė veikia popierių.
Pasinaudodami padidinimo stiklais vaikai ieškojo, stebėjo ir skaičiavo darželio žolynuose gyvenančius vabalus, šliužus.
Ugdytiniai rinko gamtinę medžiagą, skynė žolyno gėles ir iš jų dėliojo savo vardo pirmą raidę, darė ir puošė karūnas.
Vaikai lankstė lėktuvėlius ir išbandė jų skrydį: kuris skrenda toliau, kuris aukščiau.
Ugdytinai piešė, spalvino, skaitė knygas įvairiose lauko erdvėse.
Priešmokyklinio ugdymo mokytojos: Saulė Stancevičienė, Vitalija Guobienė
ikimokyklinio ugdymo mokytojos Zina Pranckienė ir Vilma Reklienė
1. Per logopedines pratybas su ugdytiniais naudojame ir STEAM veiklas. Ne tik mokomės įsiminti raidžių grafinį vaizdą, susieti jas su atitinkamais garsais, bet bandome jas konstruoti iš Lego. Konstruojant lyginame kokių ir kiek detalių reikia, kad sukonstruotume reikiamo aukščio raides, kurią raidę konstruojant panaudota daugiau (mažiau) detalių.
2. Iš paprastų šakelių, smulkių ir stambesnių sėklyčių, švelnių ir pūkuotų kačiukų kursti raideles taip pat labai smagu! Ypač džiugina, kad vaikai patys, radę ant stalo gamtinę medžiagą, nusprendžia kursti ir dėlioti raides!
3. Dar vienas, kiekvieną pavasarį džiuginantis, yra kantrybės bei smalsumo reikalaujantis stebėjimas bei mokymasis stebėti, analizuoti ir daryti išvadas – augalų sodinimas, sėjimas. Šįkart ugdytiniai bėrė kviečių ir avižų grūdus, stebėjo, per kiek dienų jie išdygs, kurie grūdai greičiau sudygs – paberti ant žemės, ar užberti žemėmis. Analizavo, kodėl tankiai suberti grūdai prasčiau dygo, nei rečiau pabertos sėklos. Stebėjo, kas nutinka, augalams, kai žemė išdžiūsta ir sprendė, kuo galima jiems padėti.
Šiemet bandėme atlikti eksperimentą, ir paminėdami Žemės dieną, nusprendėme, kad Žemei galime padėti tausodami gamtą ir užaugindami medelį. Tad nutarėme pabandyti iš sėklytės užauginti pušeles. Pribėrėme sėklyčių, kantriai laukėme kas bus. Iš 8 sėklyčių išdygo tik 2. Skaičiavome, kiek gi nesudygo. Patiko vaikų pamąstymai, kodėl tiek daug sėklyčių neišdygo. Vieni nusprendė, kad “sėklytės dar miega”, kiti, kad “joms šalta ir todėl nedygsta” kiti, kad tiesiog “taip jau yra” . Paklausus, o kas būtų, jei visos medžių sėklos kaskart sudygtų? Priešmokyklinio amžiaus vaikai išplėtė akis ir tarė “… oho, būtų šakės… visur, visur būtų medžiai… kur mes tada gyventume????…” “Medžiuose” atsakė vienas iš jų.
Stebėsime dabar toliau, kaip seksis augti vienišai pušelei, nes nuo tiesioginių saulės spindulių, silpnesnis daigelis ėmė vysti. Paklausus, ar saulės augalams gali būti per daug? Vaikai samprotavo įvairiai… Vieni teigė, kad saulės per daug nebūna, o kiti, kad saulė išdžiovina… Vaikams sunkiau buvo patikėti, kad saulės spinduliai gali nudeginti liaunus daigelius. Bet prisiminus, kaip vaikų atviros kūno vietos „nudega“ pavasarį nuo gausių saulės spindulių, tapo aišku, kad saulė gali kenkti ne tik žmonėms, bet ir augalams.
