Kategorija: STEAM ugdymas

Pavasarį buvo vykdytas STEAM projektas su „Boružiukų“ grupės vaikais, ir vaikais, lankančiais logopedines pratybas.

Boružiųkų grupės vaikaus aplankė Kojinė Šimtakojė ir Kojinė Šimtadryžė, ir pakvietė vaikus iš atsineštų kojinaičių pasigaminti savo šimtakojukus. Vaikai lygino savo atsineštų kojinių ilgį, storį, aptarinėjo jų raštus ir spalvas. Užmovę kojinaites ant rankos, sveikinosi su draugais, galvojo savo šimtakojukams vardus. Smagu buvo stebėti, kaip vaikai aktyviai ėmė kalbėti ir bendrauti tarpusavyje!

Vėliau vaikai gaminosi šimtakojus iš kojinių, sintepono ir šenilo vielučių. Pasigaminę lygino ir aptarė kodėl vienų kirminiukai gavosi kietesni, o kitų minkštesni, skaičiavo kiek porų kojų jie turi, kurio ilgiausias, ir kas daugiausiai sunaudojo vielučių ir sintepono.

Su savo šimtakojais vaikai kūrė įvairius siužetinius pasakojimus, dialogus.

Sudėliojo juos nuo mažiausio iki didžiausio, lavino skaičiavimo įgūdžius suskaičiuodami visus kirminukus. Parinkdami atitinkamą skaitmenį.

Lauke vaikai kartu su šimtakojais ieškojo pavasario ženklų, stebėjo supančią aplinką, ieškojo šimtakojų draugų vabaliukų ir aplankė jų viešbutį.

Vaikai tapo fotografais ir užfiksavo daug gražių šimtakojų nuotraukų gamtoje, sugalvojo nuotraukoms kirminukus  apibūdinančiais vardais: Akmeninis, Žaliasis, Geltonasis Pienių, Žydrasis,  Baltasis Sniegas, Obuolinis (obels žiedų), Rožinis, Margaspalvis traukinys ir pan.

Raidžių pažinimas ikimokykliniame amžiuje prasideda manipuliavimu savo vardo raidėmis. Logpedinių pratybų metu vaikai atliko vardų tyrimą, randant trumpiausius ir ilgiausius vardus, sukuriant kirminukus iš raidžių konstruktorių. Jie skaičiavo savo vardo raides, ir vėrė atitinkamų skaičius ant virvutės. Tikslas buvo ne tik suverti eilės tvarka skaičius, bet ir lavinti regimuosius erdvės suvokimus, buvo kreipiamas dėmesys, kad skaičiai būtų  sudėlioti taisyklingai, o ne apsivertę veidrodiškai. Į klausimą „Kodėl kirminukai  ne vienodo ilgio?“ – išvadas vaikai padarė patys vaikai.

Taip pat vaikai vėrė ir kukurūzų vėrinukus ant medinių iešmelių, skaičiavo kiek kukurūzų telpa ant ilgesnio ir ant trumpesnio pagaliuko. Po to juos puošė skaičiais, taškeliais, kūrė įvairius raštus. Kadangi kukurūzai minkšti ir jie lengvai bliūkšta, vaikai padarė išvadą, kad juos reikia labai atsargiai verti ir nespausti.

Buvo ir kita užduotis – papuošti kirminukus lauke rastomis pievų gėlėmis. Vaikai juos puošė kiaulpienių žiedais, stebėjo kirminukų kojų ilgį, radę smulkius dobiliukus, puošė kirminukus jais. Lygino, kad dobiliukais puošti kirminėliai patys gražiausi, nes jų žiedeliai smulkesni, nei pienių, bet kojytės trumpos.

Vaikai dar ilgai džiaugėsi savo pasigamintais šimtakojukais, dažnai nešdavosi juos į lauką ir kartu su naujaisiais draugais tyrinėjo supančią aplinką. Tėvai džiaugėsi patirtomis vaikų emocijomis, nes kaskart grįžę iš darželio, pasakojo jiems patirtus įspūdžius. Tad  įkvėpti vaikų įspūdžių ir idėjų, kartu su vaikais tėveliai kūrė nuostabias šimtakojų istorijas.

Projekto tikslas – prakalbinti vaikus, pasiektas!

Projektą organizavo ir vykdė logopedė metodininkė Laura Ivanovienė ir

ikimokyklinio ugdymo mokytoja  metodininkė Leta Numsėdienė

„Saulučių“ žalioji palangė

Pavasaris – tai gamtos pabudimo bei pavasarinių darbų metas. Grupėje su vaikais nutarėme įkurti žaliąją palangę. Siekėme susipažinti kaip atrodo skirtingos augalų sėklos;  mokėmės sėti, prižiūrėti, auginti augalus; sužinoti kokių sąlygų reikia, kad augalas galėtų augti; susipažinti su augalo dalimis.

Kiekvienas ugdytinis pasirinko ką sodins ar sės.  Vaikai  bėrė žemę į vazonėlius ir sėjo įvairių  prieskoninių žolelių sėklas, sodino ir merkė į vandenį svogūnus, pupas sėjo maišeliuose.  Stebėdami, tyrinėdami jų dygimą ir augimą vaikai pastebėjo, kad  augalai pasėti ir pasodinti vienu metu, sudygsta ir auga skirtingai, augdami linksta į šviesos pusę, nepalaistyti vysta. Labiausiai patiko stebėti ir matuoti daigelių aukščio skirtumus.

Ilgiausiai vaikai laukė kol išaugs svogūnai. Juos prižiūrėjo, laistė, stebėjo, kaip auga svogūnų žali laiškai, juos matavo su liniuote,  o  vėliau gaminosi sumuštinius ir ragavo. Užaugusias pupeles „šiltnamio“  sąlygomis ir svogūnus pasodinome lauke grupės lysvėje. Toliau stebėsime jų augimą.

Vaikai domisi augalais, jų augimo sąlygomis, noriai dalyvauja augalų priežiūros procese. Visa tai padeda ugdyti vaikų atsakomybę, pareigos jausmą, meilę gamtai.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja Giedrė Garbaliauskienė

„ SODINOME, AUGINOME, STEBĖJOME, RAGAVOME…“

„Drugelių“ grupės vaikučiai norėjo būti „sodininkais“, tad grupėje ant palangės įrengėme „ sodinukų kampelį“. Patys vaikai į žemę bėrė daržovių sėklytes , sodino pupeles, svogūnėlius. Laistėme, stebėjome kaip dygsta daigeliai. Lyginome svogūną , pamerktą į vandenį ir pasodintą į žemę. Teko pastebėti vandenyje pūvantį svogūną. Vaikai pirmiausia pastebėjo – užuodė nemalonų kvapą, priėjus prie palangės. Iškėlę svogūną iš puoduko, kuriame buvo įpiltas vanduo, pamatėme pūvančias šaknis. Lyginome su kitų svogūnų šaknimis. Stebėjome pupelės augimą maišelyje. Drėgname maišelyje buvo galima pamatyti pupelės dygimo eigą- šaknys, stiebelis, kotelis, lapeliai. Taip pat lyginome su žemėje užauginta pupele. Kai užaugo vešlūs svogūnų laiškai, norėjome paragauti. Tad  vieną rytmetį gaminome sumuštinius- patys pjaustė, duonelės riekelę tepė sviestuku ir barstė svogūnų laiškų. Buvo vaikams neįprasto skonio sumuštinis. Tačiau , kai pačių gamintas ir visiems kartu ragaujant, daugeliui patiko.

Patiko vaikams būti „sodininkais“ , nes kas rytą prieidavo prie palangės ir stebėdavo. Pamatę pasikeitimus, visada pasakydavo ir parodydavo.

                 Ikimokyklinio ugdymo mokytoja  Zina Pranckienė

„Meškučių“ grupės vaikai sėjo įvairias sėklas ir stebėjo jų dygimą, augimą. Ugdytiniai fiksavo, vaizdavo kaip atrodė augalas tik pasodintas ir praėjus keletui dienų. Lygino sėklas pagal dydį, spalvą. Stebėjo sėklas per padidinamąjį stiklą.

Vaikai  atliko su sėklomis ir eksperimentus. Eksperimentas su pupelėmis padėjo vaikams suprasti, kad vanduo pažadina sėklos, augalo gyvybę.

„Osmosinio“ eksperimento pagalba vaikai suvokė, kad sėklos(pupelės) siurbia į save vandenį ir jos brinksta, didėja, nebetilpdamos inde.

Eksperimento metu „Kaip laistai, taip auga“ ugdytiniai iškėlę hipotezę pastebėjo, kokią įtaką sėklų(pupelių) dygimui turi vandens kiekis.

Atlikus eksperimentą „Tamsoje“ ugdytiniai suvokė, kad nepasodinta, nelaistoma ir padėta tamsoje, bulvė rodo gyvybę. (šis eksperimentas dar tęsiasi)

Ilgalaikio stebėjimo metu „Kelias į šviesą“ vaikai įsitikino, jog augalas(bulvė), pasodintas ir patalpintas tamsoje, augdamas krypsta į šviesą. (šis eksperimentas dar tęsiasi)

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Saulė Stancevičienė

Po diskusijos „Kas būtų žemėje, jei mes mestume šiukšles ten, kur norime“ su vaikais aptarėme, ką mes galime padaryti, kad gyventume švarioje aplinkoje. Veiklos metu ugdytiniai įtvirtino žinias apie skirtingų spalvų konteinerius ir kokios atliekos į juos dedamos. Tada vaikai atliko praktinę užduotį-išrūšiavo surinktas šiukšles.

Pažiūrėję filmuką „Antrasis neįprasto daikto gyvenimas“, ugdytiniai nusprendė dar kartelį panaudoti išmestus daiktus. Pasiskirstę į grupeles, vaikai atliko komandinį darbą „Statykime“. Kiekviena komanda, gavusi po atitinkamą kiekį panaudotų daiktų ir lipnios juostos, kūrė, statė savo sugalvotus statinius. Baigę darbą komandos pristatė savo kūrinius. Taip iš panaudotų atliekų ugdytiniai pastatė „Pabaisų namą“, „Angelų butą“, „Monstrų viešbutį“, kuriuos panaudojo savo žaidimuose.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Saulė Stancevičienė

Lavinant vaikų muzikinius gebėjimus, svarbu pažinti ir skirti mus supančius garsus. Muzikos mokytoja Vitalija Guobienė ir auklėtoja Regina Ivanauskienė ,,Kiškučių“ grupės ugdytinius supažindino su aplinkos ir muzikos garsais.

Darželio kieme visi klausėsi mašinų, traktorių, bažnyčios varpų, žmonių, paukštelių balsų. Liesdami akmenėlius, smėlį, šakeles, ugdytiniai pažino ne tik gamtines, bet ir garsines medžiagų savybes. Visiems labai patiko stuksenti, kalti, belsti, brūžinti ir atrasti vis įdomesnių garsų.

Salėje, grodami ritminiais instrumentais (barškučiais, būgneliais, džinguliais, marakasais), vaikai susipažino su muzikiniais garsais. Labiausiai patiko groti medinėmis lazdelėmis, mušant į guminius kamuolius.

Grupėje mažieji tyrinėjo vandens kvapą, spalvą ir skonį. Prisipylę į plastikinius butelius vandens, sukūrė puikų orkestrą ir išmoko pritarti dainelei ,,Lietutis“.

Džiaugėmės vaikų begaliniu noru viską tyrinėti ir išbandyti. Tai jiems suteikė ne tik daug teigiamų emocijų, bet ir žinių apie mus supančius garsus.

Muzikos mokytoja V.Guobienė

„Boružėlių” grupėje vaikai per Velykėles  žaidė įvairius žaidimus su margučiais: „Koks margutis pasislėpė“. Žaisdami vaikai įsidemėjo margučių spalvas, raštus juos apibūdino, skaičiavo.   Konstravome iš kaladėlių margučių ridenimo trasą ir surengėme  ridenimo varžytuves „Kuris margutis nuriedės toliausiai“. Prisiminę geometrines figūras, konstravome, dekoravome iš įvairių konstruktorių, kaladėlių, gamtinės medžiagos, kinetinio smėlio margučius vis prisimindami kaip atrodo kiaušinio forma. Pasivaikščiojimo metu tyrinėjome aplinką, žvelgdami pro kiaušinio formos trafaretus. Suradome gamtoje ne tik pavasario ženklus, bet ir įvairių spalvų, paviršių faktūrų.

Ikimokyklinio ugdymo mokytoja(auklėtoja) L. Numsėdienė