Gegužės 14 d. mūsų įstaigos bendruomenė šventė bendrą visų grupių šeimos šventę – „Tuku tuku statome  – šeimos namuką“. Šia gražia proga į muzikos salę susirinko gausus būrys tėvelių, mamyčių, močiučių, senelių ir žinoma, patys svarbiausi – vaikučiai  bei pedagogai. Visi drauge susibūrė paminėti Šeimos dieną. Šventę vedė muzikos mokytoja Živilė bei mokytoja Vaida. Nuo pirmųjų eilučių scenoje skambėjo šilti, jautrūs palinkėjimai visiems susirinkusiems. Daina „Graži mūsų šeimynėlė“ suvienijo visus dalyvius ir pripildė salę bendrystės nuotaikos. Renginio organizatorės priminė, kad tikrieji namai – tai ne vien sienos ar stogas. Tai vieta, kur kvepia vakariene, kur skamba vaikiškas juokas, kur širdis randa ramybę ir kur kiekvienas jaučiasi mylimas. Simbolinis „šeimos namuko“ statymas tapo pagrindiniu šventės akcentu. Skambant dainai „Tuku tuku statome šeimos namuką“, vaikai statė improvizuotą namą: langas buvo skirtas mamai, stogas – tėčiui, o gėlės – mažiesiems. Šios dainos metu Daliaus Milašausko šeima suvaidino šiltą šeimyninę sceną: kai mama su dukryte tvarko namus, džiovino skalbinius, padengia ant stalo staltiesę ir papuošia stalą gėlėmis, o tėtis su sūneliu tuo metu ,,stato“ namus, nešė  suolą  bei stalą – taip simboliškai buvo sukurtas jaukus šeimos susibūrimas prie vieno stalo. Šventę praturtino  nuotaikingas mini  pasirodymas – Mamytės dialogas su savo vaikais. Šią sceną apvainikavo visų vaikų atliekama daina „Šitaip moka tik mamytė“ bei bendras eilėraštis, skirtas mamytėms. Vėliau sekė tėčio scena – linksma, kupina žaidimų scena. Tėtis kartu su vaikais svajojo apie laivą, kuriuo būtų galima plaukti per svajones. „Jei kapitonas – tėtis, tai ir laivas bus!“ Šią nuotaikingą sceną užbaigė daina „Laivelis“ kurią atliko solistas Dalius. Vedėjos pabrėžė, kad be vaikų šeimos namukas būtų tuščias – jie yra saulė, kuri nušviečia kiekvieną dieną. Šventės kulminacijoje nuskambėjo vienas gražiausių vedėjos pasisakymų:

• Kas mus apkabina, kai liūdna? Šeima.
• Kas džiaugiasi kiekvienu mūsų piešiniu, kiekvienu žingsniu? Šeima.
• Tai meilė, kuri neturi atostogų.

Baigiamojoje dalyje visi drauge sušoko „Šeimyninį ratelį“. Renginio vedėjos nuoširdžiai padėkojo visiems už buvimą drauge, už tai, kad kartu statėme „namuką“ iš šilumos, juoko, prisiminimų ir meilės.

Dėkojame taip gausiai dalyvavusioms šeimoms!

Muzikos mokytoja Živilė Garbaliauskienė

Paprotys įaugęs drūčiai,
Kur Velykos – ten margučiai.
Juos kaip dovaną vertingą,
Dovanot kam nori tinka.
Kiaušinis – svarbiausias Velykų simbolis. Daugiausiai džiaugsmo vaikams per Velykas padarydavo margutis, tuo labiau jeigu gražiai išmargintas ir skiriasi nuo kitų. Kiaušinius Lietuvoje dažė viena spalva, margino dėmėmis, išrašydavo vašku, skutinėjo. Priešmokyklinio ugdymo „Pelėdžiukų“ grupės ugdytiniai kiaušinius puošė spalvota vilna. Kiekvienas vaikas išsirinko vilną su labiausiai patinkančiomis spalvomis. Ugdytiniai atsakingai apgalvojo raštą, spalvų derinius ir saugiai, naudodamiesi vėlimo data, margino kiaušinius. Kartu su priešmokyklinukais kiaušinius puošė, margino ir vaikams padėjo logopedė Laura Ivanovienė, švietimo padalinio vadovė Leta Numsėdienė. Ugdytiniai sukūrė unikalius margučius, kuriuose atsispindėjo kiekvieno vaiko individualumas. Smagiai ir naudingai visi dalyviai praleido laiką kūrybiškoje ir šventiškoje aplinkoje. Po veiklos refleksijos, mokytoja Saulė Stancevičienė, logopedė Laura Ivanovienė ir švietimo
padalinio vadovė Leta Numsėdienė, apdovanojo ugdytinius Velykinėmis staigmenomis.