Diena: 2026-10-14

Akmenės „Gintarėlio“ ikimokyklinio ugdymo įstaigoje rugsėjo 28 – spalio 15 dienomis vyko kūrybinis projektas „Kuriame mandalą iš rudens gėrybių“, subūręs vaikus, jų tėvelius ir mokytojas bendram kūrybiniam darbui.

Ruduo – ypatingas metų laikas, dovanojantis daugybę spalvų, formų ir gamtos turtų. Įkvėpti šio grožio, projekto dalyviai kūrė išskirtines mandalas iš rudens lapų, vaisių, daržovių, uogų, kankorėžių, kaštonų ir kitų gamtinių medžiagų.

Kiekviena grupė kūrė savitą, spalvingą ir originalią mandalą, kurioje atsiskleidė vaikų fantazija, kūrybiškumas ir gebėjimas bendradarbiauti. Renkant gamtines medžiagas, derinant spalvas ir formas, vaikai ne tik kūrė, bet ir pažino rudens gėrybių įvairovę, mokėsi pastebėti gamtos grožį bei tausoti aplinką.

Kiškučių gr. mandala

Saulučių gr. mandala

Boružėlių gr. mandala

Drugelių gr. mandala

Bitučių gr. mandala

Peledžiukų gr. mandala

Projektas tapo puikia proga stiprinti darželio bendruomenės ryšius, skatinti vaikų, tėvelių ir mokytojų bendradarbiavimą bei kartu kurti jaukią, rudeniškomis spalvomis nuspalvintą aplinką.

Nuoširdžiai dėkojame visiems projekto dalyviams! Ačiū vaikams už smalsumą, kūrybines idėjas ir džiaugsmą kuriant, tėveliams – už palaikymą, skirtą laiką ir atneštas rudens gėrybes, o mokytojoms – už iniciatyvumą, kūrybiškumą ir įkvėpimą.

Jūsų visų pastangomis gimė nuostabios mandalos, papuošusios mūsų darželio aplinką ir priminusios, kiek daug galime nuveikti būdami kartu.

Iš rudens spalvų – į mūsų bendrystės ratą!

Logopedė ir spec. pedagogė L. Ivanovienė, IU mokytoja G.Garbaliauskienė, IU/PU mokytoja L. Danusevičienė

Miškas – gyva, spalvinga ir pilna atradimų erdvė

Knygoje ar paveikslėlyje pamatytas medis yra viena patirtis, o galimybė atsistoti šalia jo, paliesti kamieną, pažvelgti į lają ir išgirsti vėjo judinamus lapus – visai kita. Tikras aplinkos patyrimas leidžia vaikui informaciją susieti su konkrečiais pojūčiais, išgyvenimais ir asmeniniais atradimais. Todėl „Pelėdžiukų“ grupės vaikų išvyka į mišką tapo ypatinga pažintine kelione, kurioje pagrindiniais mokytojais tapo gamta, vaikų smalsumas ir jų pačių patirtis.

Prieš įeinant į mišką, vaikai sustojo ant tilto per Dabikinės upę ir paleido popierinius laivelius. Ugdytiniai įsitikino, jog upės vanduo ne stovi vietoje, o teka ir plukdo daiktus.

Vos įžengę į mišką vaikai buvo pakviesti ne skubėti, o įsiklausyti. Vaikai klausėsi paukščių balsų, medžių lapų šnarėjimo, vėjo, šakelių traškėjimo po kojomis. Kai kuriuos garsus buvo lengva atpažinti, kiti skatino spėlioti ir kelti klausimus.

Ne mažiau įdomus buvo ir miško spalvų pasaulis. Vaikai pastebėjo, kad gamtoje gausu ne tik žalios spalvos. Aplinkui mirgėjo skirtingų atspalvių lapai, samanų žaluma, medžių kamienų, akmenų ruda ir pilka, grybų, uogų bei kitų gamtos objektų spalvos.

Ypatingą reikšmę turėjo ir jutiminis patyrimas. Vaikai galėjo paliesti medžio žievę, samanų kilimą, pajusti skirtingų gamtos objektų tekstūras, užuosti miško kvapą.

Išvyka į mišką buvo ir puiki proga ugdyti vaikų kalbinius bei pažintinius gebėjimus. Vaikai mokėsi apibūdinti tai, ką mato ir girdi, tikslinti savo pastebėjimus, vartoti naujus žodžius, dalytis įspūdžiais su draugais. Vienas vaiko pastebėjimas dažnai tapdavo pradžia kitam klausimui, o klausimas – naujam atradimui. Taip natūraliai gimė pokalbiai, samprotavimai ir bendras pažinimas.

Būdami gamtoje vaikai taip pat mokėsi elgtis atsakingai. Kalbėjomės, kodėl miške negalima šiukšlinti, laužyti medžių šakų, be reikalo skinti augalų ar trikdyti gyvūnų. Todėl lankydamiesi joje turime būti atsargūs, pagarbūs ir tausojantys.

Grįždami į darželį vaikai parsinešė ne tik prisiminimus apie išvyką. Jie parsinešė naujų klausimų, atradimų ir dar didesnį norą pažinti gamtą.

PU mokytoja Saulė Stancevičienė

Minėdami Tarptautinę dieną be automobilio, „Pelėdžiukų“ grupės vaikai leidosi į pažintinę ir praktinę ekskursiją prie miesto pėsčiųjų perėjų. Ši išvyka tapo puikia galimybe mokytis ne tik kalbant apie saugų eismą, bet ir patiriant, stebint bei praktiškai išbandant tai, apie ką dažnai kalbame grupėje.

Priėję prie pėsčiųjų perėjos, vaikai prisiminė svarbiausius saugaus gatvės kirtimo žingsnius. Mokėmės sustoti, apsidairyti, įvertinti situaciją ir tik įsitikinus, kad saugu, pereiti gatvę. Vaikai stebėjo, kaip elgiasi vairuotojai ir kiti eismo dalyviai, aptarė, kodėl negalima skubėti ir kodėl net gerai pažįstamoje vietoje svarbu išlikti atidiems.

Ypatingo vaikų susidomėjimo sulaukė kelionė su dviračiais ir paspirtukais. Prie pėsčiųjų perėjų vaikai ne važiavo, o nulipę varėsi savo transporto priemones, taip praktiškai įtvirtindami saugaus elgesio taisyklę. Ši patirtis leido suprasti, kad skirtingose situacijose gali keistis ir mūsų elgesys: važiuodami turime laikytis vienų taisyklių, o kirsdami pėsčiųjų perėją – elgtis kaip pėstieji.

Ekskursijos metu daug dėmesio skyrėme ir kelio ženklų pažinimui. Vaikai ieškojo jiems jau pažįstamų ženklų, bandė juos įvardyti, prisiminti jų reikšmes, lygino skirtingus ženklus. Tokia veikla lavina vaikų pastabumą, gebėjimą susieti simbolį su konkrečia reikšme, skatina mąstymą ir padeda formuoti pirmuosius orientavimosi aplinkoje įgūdžius.

Tarptautinė diena be automobilio suteikė progą pasikalbėti ir apie aplinkos tausojimą bei tvaresnį judėjimą. Vaikai samprotavo, kaip galime keliauti trumpus atstumus nenaudodami automobilio, kuo naudinga vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar paspirtuku. Taip ugdome ne tik saugaus eismo įgūdžius, bet ir atsakingą požiūrį į mus supančią aplinką.

Saugaus eismo įpročiai formuojasi mažais, kasdieniais žingsniais, o vaikui suteikta galimybė mokytis realioje aplinkoje padeda šias žinias paversti prasmingais įgūdžiais. Ši diena dar kartą priminė, kad mokytis būti saugiu ir atsakingu eismo dalyviu galime kiekviename žingsnyje – tiesiog eidami kartu per miestą.

PU mokytoja Saulė Stancevičienė